2.44 Kas buvo Vatikano I Susirinkimas?
Vatikano I Susirinkimas vyko 1869–1870 m. Tai buvo popiežiaus ir vyskupų susitikimas. Bažnyčios priespaudos laikotarpis Prancūzijos revoliucijos metu ir po jos buvo ką tik pasibaigęs, o antiklerikalinės nuotaikos plito keliose kitose šalyse.
Susirinkimas siekė rasti tinkamą intelekto (proto) ir tikėjimo pusiausvyrą, argumentuodamas, jog abu yra būtini, norint teisingai suprasti Jėzaus žinią. Paskelbta apie tam tikrų popiežiaus pareiškimų neklystamumą. Jėzus suteikė Petrui valdžią vadovauti ankstyvajai Bažnyčiai ir tarti galutinį žodį konfliktuose. Popiežius taip pat turi šią valdžią, nes yra šv. Petro įpėdinis ir yra vedamas Šventosios Dvasios.
Žinome, kad Vatikano I Susirinkimas dėl Prancūzijos ir Prūsijos karo nutrūko ir todėl liko šiek tiek vienpusiškas, neužbaigtas, nes mokymas apie primatą – dėkui Dievui, apibrėžtas tą Bažnyčiai istorinę valandą ir labai būtinas vėlesniu laikotarpiu, – buvo tik vienas platesnės numatytos ir rengiamos ekleziologijos elementas. Tai pasiliko tik fragmentas. Galima sakyti: tol, kol tai lieka fragmentas, linkstame prie vienpusiško požiūrio, kad vienintelis primatas bus Bažnyčia. Taigi nuo pradžių ketinta nustatytina vėlesne data užbaigti Vatikano I Susirinkimo ekleziologiją, kad turėtume visą ekleziologiją. [Popiežius Benediktas XVI, Susitikimas su Romos dvasininkais, 2013 m. vasario 14 d.]
