1.24 Kodėl Izraelio tauta klajojo po dykumą keturiasdešimt metų?
Tautos, vėliau pavadintos Izraeliu, protėviai bado metu buvo nukeliavę į Egiptą. Vėliau juos pavergė Egipto faraonas. Dievas pasirinko Mozę, kad išlaisvintų savo žmones ir vestų juos į geresnį gyvenimą žemėje, kurią prieš šimtus metų pažadėjo jų protėviams.
Faraonas nenorėjo išleisti izraelitų, todėl Dievas siuntė jam nelaimes. Po to žmonėms buvo leista išvykti ir jie keliavo per dykumą. Kadangi izraelitai nepakluso Dievui ir dažnai laužė jo įsakymus, jie buvo nubausti 40 metų klajoti prieš atvykdami į pažadėtąją žemę.
Kaip Dievas apsireiškia Senajame Testamente?
Dievas Senajame Testamente pasirodo kaip Dievas, kuris iš meilės sukūrė pasaulį ir žmonėms lieka ištikimas net tuomet, kai jie dėl nuodėmės nuo Jo pasitraukia.
Dievas istorijoje daug kartų leido save pažinti: su Nojumi Jis sudaro sandorą, kad išgelbėtų visas gyvas esybes. Jis pašaukia Abraomą, kad jį padarytų „tautų daugybės protėviu“ (Pr 17, 5), pažadėdamas jam, jog „visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pr 12, 3). Iš Abraomo kilusi Izraelio tauta tampa ypatinga Jo nuosavybe. Mozei Dievas pasako, kaip Jį vadinti. Jis paslaptingai vadinamas JHWH, dažniausiai rašomas JHWH, reiškia: „Aš esu, kuris esu“ (Iš 3, 14). Jis išvaduoja Izraelio tautą iš Egipto vergovės, ant Sinajaus kalno sudaro Sandorą ir per Mozę duoda Izraelio tautai Įstatymą. Dievas vis siunčia savo tautai pranašus, kurie kviečia ją atsiversti ir atnaujinti Sandorą. Pranašai skelbia, kad Dievas sudarys naują ir amžiną Sandorą, kuri nuves į visišką atsinaujinimą ir galutinį išganymą. Ši Sandora apims visus žmones. [Youcat 8]
Žydų tautos kelionė iš Egipto į pažadėtąją žemę trunka 40 metų – deramą laiko tarpą patirti Dievo ištikimybę. „Atsimink tą ilgą kelią, kuriuo tave vedė Viešpats, tavo Dievas, per tuos keturiasdešimt metų dykumoje <...> Per tuos keturiasdešimt metų drabužiai ant tavo nugaros nesusinešiojo ir tavo kojos nesutino“, – sako Mozė Pakartoto Įstatymo knygoje, baigiantis 40 metų klajonėms (Įst 8, 2. 4). [Popiežius Benediktas XVI, Bendrosios audiencijos katechezė, 2012 m. vasario 22 d.]
