All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:

3.23 Kaip atsirado skirtingi bažnyčių architektūros stiliai?

Bažnyčios pastato viduje

Bažnyčios pastatas numatytas būti vieta, kur krikščionių bendruomenė gali susirinkti melstis ir švęsti liturgiją. Pirmieji krikščionys eidavo į sinagogą, žydų maldos namus, skaityti Raštų (vėliau imtų vadinti Šventuoju Raštu) ir melstis. Po to kieno nors namuose (Apd 2, 46)Apd 2, 46: Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi <...>. jie švęsdavo Eucharistiją.

Netrukus šios namų bažnyčios buvo specialiai paskirtos Eucharistijos šventimui ir krikščionys nebėjo į sinagogą. Nors bėgant laikui architektūra keitėsi, bendras bažnyčios pastato išdėstymas išliko toks pat.

> Daugiau skaityk knygoje

Nepaisant to, kad bažnytinė architektūra bėgant laikui keitėsi, esminė bažnyčios forma išliko tokia pati.

Bažnyčios išmintis

Ar Bažnyčiai reikalingos liturgijos šventimo vietos?

Naujosios Sandoros kultas „dvasia ir tiesa“ (Jn 4, 24) nesusijęs su jokia ypatinga vieta, nes Kristus yra tikroji Dievo šventykla ir jo dėka krikščionys bei visa Bažnyčia Šventosios Dvasios veikimu tampa gyvojo Dievo šventovėmis. Vis dėlto šios žemės sąlygomis Dievo tautai reikalingos vietos, kuriose susibūrusi bendruomenė galėtų švęsti liturgiją. [KBKS 244]

Kas yra šventieji pastatai?

Tai Dievo namai, simbolizuojantys konkrečioje vietoje gyvuojančią Bažnyčią ir kartu dangiškąją buveinę. Tai maldos vietos, kuriose Bažnyčia švenčia, ypač Eucharistiją, ir garbina tabernakulyje tikrai esantį Kristų. [KBKS 245]

Kas yra krikščioniški šventi pastatai – Dievo namai?

Krikščioniški šventi pastatai – Dievo namai – yra konkrečios bažnytinės žmonių bendruomenės vietos ir dieviškųjų buveinių, kurias mums parengė Dievas, simbolis. Į Dievo namus ateiname kartu ar atskirai melstis ir švęsti sakramentų, pirmiausia Eucharistijos.

„Čia kvepia dangumi!“ – „Čia žmogus visiškai nutyla ir jaučia didelę pagarbą.“ Kai kuriose bažnyčiose mes tiesiog patenkame į gilaus pamaldumo atmosferą, jaučiame nepaprastą Dievo Artumą. Bažnyčių grožis simbolizuoja Dievo Grožį, Didybę ir Meilę. Bažnyčios yra ne tik akmeniniai tikėjimo ambasadoriai, bet ir Dievo buveinės, kurių Altoriaus Sakramente Jis tikrai esti realiai ir substancialiai. [Youcat 190]

Štai ką sako popiežiai

Bažnyčios pastatas yra tam, kad galima būtų klausytis Dievo Žodžio, jį aiškinti ir suprasti; tam, kad Dievo Žodis veiktų tarp mūsų kaip jėga, kurianti teisingumą ir meilę. Bažnyčios pastatas ypač yra tam, kad jame prasidėtų šventė, kurioje Dievas nori, kad žmonija dalyvautų, ne tik laikų pabaigoje, bet jau šiandien. Jis yra tam, kad teisingumo ir gėrio pažinimas būtų pažadintas mumyse, ir nėra jokio kito šaltinio pažinti ir sustiprinti šį teisingumo ir gėrio pažinimą, kaip tik Dievo Žodis. Bažnyčios pastatas yra tam, kad galėtume išmokti gyventi Viešpaties, kuris yra mūsų stiprybė, džiaugsmu. [Popiežius Benediktas XVI, Homilija, 2006 m. gruodžio 10 d.]