All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:

3.21 Kokie daiktai yra svarbiausi bažnyčioje?

Bažnyčios pastato viduje

Trys daiktai vaidina tokį svarbų vaidmenį Šventosiose Mišiose, kad jiems buvo skirta nuolatinė bažnyčios pastato vieta. Altorius yra centrinėje bažnyčios dalyje ir yra Jėzaus, „gyvojo akmens“, ant kurio pastatyta Bažnyčia, simbolis  (1 Pt 2, 4) 1 Pt 2, 4: Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus..

Pultas yra vieta, iš kurios skaitomas Šventasis Raštas, Dievo Žodis.Celebranto (paprastai kunigo) sostui taip pat skiriama ypatinga vieta. Liturgijos metu celebrantas zmonėms reprezentuoja Dievą, o Dievui ─ žmones. Ne Mišių metu svarbiausia vieta yra tabernakulis – graži saugykla, kurioje laikoma „duona“, t.y., Ostijos – Jėzaus Kūnas.

> Daugiau skaityk knygoje

Tabernakulyje Jėzus fiziškai yra. Altorius, pultas ir vyskupo sostas (ar kunigo krėslas) yra Kristaus buvimo ženklai.

Bažnyčios išmintis

Kurios liturginės šventųjų pastatų vietos yra pagrindinės?

Pagrindinės Dievo namų vietos – altorius su kryžiumi, tabernakulis, kunigo kėdė, sakykla, krikštykla, klausykla.

Altorius yra bažnyčios centras. Švenčiant Eucharistiją ant jo sudabartinami Jėzaus Kristaus Kryžiaus auka ir Prisikėlimas. Altorius taip pat ir stalas, prie kurio sukviečiama Dievo tauta. Garbingoje ir matomoje bažnyčios vietoje esančiame tabernakulyje tarsi sakraliniame seife saugoma Eucharistinė Duona, kurioje yra pats Viešpats. Vadinamoji Amžinoji lempelė rodo, kad tabernakulyje „gyvenama“, jeigu lempelė nedega, vadinasi, tabernakulis tuščias. Paaukštintas vyskupo sostas (lot. cathedra) ar kunigo kėdė rodo, kad bendruomenei vadovauja pats Kristus. Sakykla (gr. anabainen – kopti į viršų) arba pakyla Dievo žodžiui skaityti iškelia Biblijos skaitinių, Gyvojo Dievo žodžio, vertę ir reikšmę. Prie krikštyklos krikštijama, o švęsto vandens indas turi nuolat priminti mūsų Krikšto pažadus. Klausykloje išpažįstamos nuodėmės ir gaunamas atleidimas. [Youcat 191]

Štai ką sako popiežiai

Ypatingas dėmesys skirtinas sakyklai kaip liturginei vietai, iš kurios skelbiamas Dievo žodis. Ji turi būti gerai matomoje vietoje, į kurią per Žodžio liturgiją savaime krypsta tikinčiųjų akys. Geriausia, kad ji būtų nekilnojama ir suprojektuota kaip plastinis elementas, estetiškai derantis su altoriumi, taip regimai perteikiant teologinę dviejų stalų, Dievo žodžio ir Eucharistijos, prasmę. Iš sakyklos skelbiami skaitiniai, atliepiamoji psalmė ir velykinis šlovinimas; be to, ten gali būti sakoma homilija ir visuotinė malda. [Popiežius Benediktas XVI, Verbum Domini, 68]