All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:

3.20 Kodėl bažnyčia yra Dievo namai?

Bažnyčios pastato viduje

Jėzus dažnai lankydavosi Jeruzalės šventykloje, kurią jau būdamas dvylikos Jis pavadino Dievo, savo Tėvo, namais  (Lk 2, 49)Lk 2, 49: O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose arba Tėvo namuose?“.Bažnyčia skirta būti maldos vieta– maldos ir pavieniui, ir su kitais. Katalikų bažnyčioje Jėzus yra ypatingu būdu, būtent, savo paties Kūnu tabernakulyje.

Žinoma, gali melstis ne bažnyčioje, bet bažnyčios pastatas gali papildomai sustiprinti tavo santykį su Dievu. Štai kodėl, kai bažnyčia pirmą kartą naudojama, ji yra vyskupo pašventinama, kad būtų susitikimo tarp Dievo ir jo žmonių vieta.

> Daugiau skaityk knygoje

Dievui melstis galime visur, bet Jis ypatingu būdu yra vietose, skirtose bendruomenės maldai: bažnyčiose ir koplyčiose.

Bažnyčios išmintis

Ar Bažnyčiai reikalingos liturgijos šventimo vietos?

Naujosios Sandoros kultas „dvasia ir tiesa“ (Jn 4, 24) nesusijęs su jokia ypatinga vieta, nes Kristus yra tikroji Dievo šventykla ir jo dėka krikščionys bei visa Bažnyčia Šventosios Dvasios veikimu tampa gyvojo Dievo šventovėmis. Vis dėlto šios žemės sąlygomis Dievo tautai reikalingos vietos, kuriose susibūrusi bendruomenė galėtų švęsti liturgiją. [KBKS 244]

Kas yra šventieji pastatai?

Tai Dievo namai, simbolizuojantys konkrečioje vietoje gyvuojančią Bažnyčią ir kartu dangiškąją buveinę. Tai maldos vietos, kuriose Bažnyčia švenčia, ypač Eucharistiją, ir garbina tabernakulyje tikrai esantį Kristų. [KBKS 245]

Kas yra krikščioniški šventi pastatai – Dievo namai?

Krikščioniški šventi pastatai – Dievo namai – yra konkrečios bažnytinės žmonių bendruomenės vietos ir dieviškųjų buveinių, kurias mums parengė Dievas, simbolis. Į Dievo namus ateiname kartu ar atskirai melstis ir švęsti sakramentų, pirmiausia Eucharistijos.

„Čia kvepia dangumi!“ – „Čia žmogus visiškai nutyla ir jaučia didelę pagarbą.“ Kai kuriose bažnyčiose mes tiesiog patenkame į gilaus pamaldumo atmosferą, jaučiame nepaprastą Dievo Artumą. Bažnyčių grožis simbolizuoja Dievo Grožį, Didybę ir Meilę. Bažnyčios yra ne tik akmeniniai tikėjimo ambasadoriai, bet ir Dievo buveinės, kurių Altoriaus Sakramente Jis tikrai esti realiai ir substancialiai. [Youcat 190]

Štai ką sako popiežiai

Po šios istorinės katedros skliautais, liudijančiais nenutrūkstamą dialogą, kurį Dievas nori užmegzti su visais vyrais ir moterimis <...> psalmisto žodžiai apibūdina jausmą, pripildantį mūsų sielas, su tokiu tikslumu, kokį vargiai galėjome drįsti įsivaizduoti: „Man buvo smagu, kai man pasakė: „Eime į Viešpaties Namus!“ (Ps 121, 1) <...> Mes tikrai džiaugiamės įžengdami į Viešpaties namus, kadangi, kaip mokė Bažnyčios Tėvai, šie namai yra ne kas kita kaip konkretus dangiškosios Jeruzalės, nužengiančios pas mus (plg. Apr 21, 2), kad teiktų gražiausią buveinę, simbolis. „Jeigu ten gyvename, ─ rašo šventasis Hiliaras iš Puatjė, ─ esame šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, nes tai yra Dievo namai.“ [Popiežius Benediktas XVI, Homilija Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, 2008 m. rugsėjo 12 d.]