1.37 Ar kančia gali padėti mums priartėti prie Dievo?
Kančia niekada nebūna asmeninė Dievo bausmė: iš tikrųjų Jis yra labai arti kiekvieno, kuris kenčia ir sielvartauja. Kančia nebuvo Dievo plano pasauliui dalis, bet atsirado pasaulyje kaip gimtosios nuodėmės ir žmogaus nuopuolio pasekmė. Kad pakeistų šią padėtį, Jėzus buvo pasirengęs paaukoti savo paties gyvybę ant kryžiaus iš meilės visiems žmonėms. Tų pačių žmonių Jis buvo žeminamas ir kankinamas.
Per savo šiurpią kančią Jėzus atvėrė kelią pas Dievą, į dangų . Kai kenčiame, galime prisiminti, jog esame suvienyti su Jėzumi, kuris taip pat kentėjo. Jis netgi nugalėjo mirtį! Geriau Jį pažindami ir pasilikdami arti Jo, mes taip pat galime įveikti kančią bei sielvartą ir patekti į Dievo artumą danguje. Susivienijus su Jėzumi, mūsų kančia gali tapti prasminga.
Kokia yra Jėzaus atjautos ligoniams prasmė?
Jėzaus atjauta ligoniams ir daugybė išgydymų akivaizdžiai rodo, kad su juo atėjo Dievo karalystė, vadinasi, ir pergalė prieš nuodėmę, kančią ir mirtį. Savo kančia ir mirtimi jis naujai įprasmina kančią, kuri, sujungta su jo kančia, gali tapti mūsų ir kitų išskaistinimo bei išganymo priemone. [KBKS 314]
Kodėl Jėzus rūpinosi ligoniais?
Jėzus atėjo parodyti Dievo meilę. Jis tai dažnai darė ten, kur žmonės jaučiasi ypač nesaugūs: kai jų gyvybines jėgas susilpnina liga. Dievas nori, kad pasveiktų mūsų kūnai ir sielos, kad taptume pamaldūs ir atpažintume besiartinančią Dievo Karalystę.
Kartais reikia susirgti, kad suprastume, jog mums – sveikiems ar sergantiems – labiausiai reikia Dievo. Mes neturime kito gyvenimo, tik Jame. Todėl ligoniai ir nusidėjėliai turi ypatingą svarbiausio dalyko instinktą. Naujajame Testamente būtent ligoniai ieško Jėzaus: jie stengiasi Jį paliesti, nes iš Jo eina galia ir visus gydo (plg. Lk 6, 19). [Youcat 241]
<...> žmogaus kentėjimai, suvienyti su atperkamąja Kristaus kančia, yra ypatinga parama gėrio jėgoms ir atveria kelią šių išganingųjų jėgų pergalei. [Popiežius Jonas Paulius II, Salvifici Doloris, 27]
