2.29 Koks dvasinis atsinaujinimas įvyko viduramžiais?
Viduramžiais daug žmonių, tiek vienuolių, tiek pasauliečių, ėmė galvoti apie Jėzaus Asmens vaidmenį jų kasdieniame gyvenime. Dvyliktame ir tryliktame amžiuje buvo įsteigta daug naujų vienuolynų ir vienuolinių ordinų, tokių kaip cistersai, pranciškonai ir dominikonai.
XIII amžiuje gerai argumentuotų teologinių svarstymų (scholastikos) dėka atgijo tikėjimo studijos. Šioje intelektinėje aplinkoje įkurta daug universitetų. Taip pat žmonėms, norintiems gyventi maldos gyvenimą pasaulyje, buvo įkurti pasauliečių judėjimai.
Ši guodžianti tikrovė, kad kiekvienoje kartoje gimsta šventųjų ir jie atnaujina kūrybiškumą, nuolatos lydi Bažnyčios istoriją per visas liūdnas bei neigiamų aspektų kupinas jos kelio atkarpas. Juk šimtmetis iš šimtmečio regime pabundant reformos ir atsinaujinimo jėgas, nes Dievo naujybė neišsemiama ir teikia vis naujų jėgų žengti į priekį. Tai nutiko ir XIII amžiuje, atsiradus ir ėmus nepaprastai plėtotis elgetaujančiųjų vienuolių ordinams – didelio atsinaujinimo pavyzdžiui naujoje istorijos atkarpoje. [Popiežius Benediktas XVI, Bendrosios audiencijos katechezė, 2010 m. sausio 13 d.]In every generation saints are born and bring the creativity of renewal constantly accompanies the Church's history in the midst of the sorrows and negative aspects she encounters on her path. Indeed, century after century, we also see the birth of forces of reform and renewal, because God's newness is inexhaustible and provides ever new strength to forge ahead. This also happened in the 13th century with the birth and the extraordinary development of the Mendicant Orders: an important model of renewal in a new historical epoch. [Pope Benedict XVI, General Audience, 13 Jan. 2010]
