All Questions
prev
Ankstesnis:4.40 O kaip organų donorystė, kraujo perpylimas ir stiprūs vaistai?
next
Kitas:4.42 Ar krikščionys turėtų nepritarti mirties bausmei?

4.41 Ar nusižudžius patenkama į pragarą?

Gyvenimo pabaiga

Labai liūdna, kai kas nors jaučiasi priverstas nusižudyti. Tai – didžiausias nevilties veiksmas. Yra labai neteisinga užbaigti savo gyvenimą. Užuot saugojus gyvybę, gautą iš Dievo, ji nutraukiama ir padaroma rimta nuodėmė. Tačiau tik Dievas žino giliausias priežastis, dėl kurių šitaip pasielgiama. Beveik visais atvejais asmuo negali būti laikomas visiškai atsakingas.

Dievas myli ir šį žmogų, nepaisant siaubingo jo nevilties veiksmo. Svarbiausia, kad mes galime pasitikėti Dievo meile ir gailestingumu bei maldoje prašyti Jo šiam asmeniui suteikti vietą danguje. Kartu tai parodo, kaip svarbu palaikyti žmones, turinčius minčių apie savižudybę, kad padėtume jiems suvokti gyvenimo vertę, kurį turėtume saugoti visomis aplinkybėmis.

Jei susiduriate su šia problema arba pažįstate kažką, kas su tuo susiduria, pagalbą jums gali suteikti vilties linija.

Savižudybė yra labai sunki nuodėmė. Nusižudžiusieji dažnai nėra visiškai atsakingi: galime tikėtis ir melstis, kad jie patektų į dangų.
Bažnyčios išmintis

Kas draudžiama penktu įsakymu?

Kaip esmingai priešingi moraliniam įstatymui, penktu įsakymu draudžiami šie dalykai:

– tiesioginė ir tyčinė žmogžudystė bei bendrininkavimas joje;

– tiesioginis abortas, siektas kaip tikslas ar priemonė, taip pat bendrininkavimas jame, užtraukiantys ekskomuniką, nes žmogaus neliečiamybė absoliučiai gerbtina ir saugotina nuo pat jo pradėjimo;

– tiesioginė eutanazija, per kurią veiksmu arba tyčiniu neveiklumu nutraukiama gyvybė neįgaliesiems, ligoniams ar mirštantiesiems;

– savižudybė ir savanoriškas bendrininkavimas joje kaip sunkus nusižengimas teisingai Dievo, savo paties ir artimo meilei; atsakomybę už ją gali didinti keliamas papiktinimas ir mažinti psichikos sutrikimai arba didelė baimė. [KBKS 470]

Kas dar draudžiama įsakymu nežudyti?

Draudžiama žmogžudystė ir pagalba nužudant. Draudžiamos žudynės kare. Draudžiama nutraukti nėštumą, taigi nužudyti žmogų nuo pat jo pradėjimo. Draudžiama savižudybė, taip pat savęs luošinimas ir naikinimas. Draudžiama ir eutanazija, kurios tikslas – nutraukti žmonių su negalia, ligonių ir mirštančiųjų gyvybę.

Šiandien draudimas žudyti dažnai apeinamas dėl tariamai humaniškų paskatų. Tačiau nei eutanazija, nei abortas nėra humaniški sprendimai. Todėl Bažnyčia šiais klausimais pasisako aiškiai ir griežtai. Kiekvienas, kuris padeda nutraukti nėštumą, priverčia kitą žmogų ar tik pataria jam tai daryti, taip pat ir kitais nusikaltimų gyvybei atvejais, yra automatiškai ekskomunikuojamas. Kai nusižudo psichiškai nesveikas žmogus, jo atsakomybė neretai yra ribota, o kartais jos ir visai nėra. [Youcat 379]

Štai ką sako popiežiai

Kiek daug liūdnų žmonių, kiek daug liūdnų žmonių be vilties! Pagalvokite ir apie daugybę jaunų žmonių, kuriems, išbandžius tiek daug dalykų, nepavyko rasti gyvenimo prasmės ir kurie kaip sprendimą pasirenka savižudybę. Ar žinote, kiek jaunų žmonių šiandien nusižudo? Daug. Kodėl? Jie neturi vilties. Jie išbandė tiek daug dalykų ir visuomenė, kuri yra žiauri – ji yra žiauri! – negali suteikti vilties. Viltis yra kaip malonė: jos negalima nusipirkti, tai yra Dievo dovana. Turime pasiūlyti krikščionišką viltį savo liudijimu, savo laisve ir savo džiaugsmu. Malonės Dievo siūloma dovana suteikia viltį. [Popiežius Pranciškus, Kreipimasis, 2013 m. birželio 17 d.]