All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:

4.26 Kada prasideda žmogaus gyvybė?

Žmogaus gyvybė

Lytinių santykių metu gali būti apvaisinta  kiaušialąstė. Tokiu atveju moters kiaušialąstė susijungia su vyro spermos ląstele. Tai vadinama apvaisinimu, arba pradėjimu.

Apvaisinimo metu atsiranda naujas gyvas žmogaus organizmas. Neįmanoma nurodyti kitos akimirkos, kuri žymėtų gyvybės pradžią. Ta pati gyvybė palaipsniui auga ir vystosi motinos įsčiose, iki kol po devynių mėnesių gimsta kūdikis.

> Daugiau skaityk knygoje 

Žmogaus gyvybė prasideda, kai moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas susijungia, suformuodami naują unikalų žmogų.

Bažnyčios išmintis

Kodėl visuomenė privalo ginti kiekvieną embrioną?

Neatimama kiekvieno individualaus žmogaus teisė į gyvybę nuo pat pradėjimo yra pilietinės visuomenės ir jos teisėkūros esminis dėmuo. Valstybei savo galia netarnaujant visų ir pirmiausia silpniausiųjų, tarp jų ir negimusiųjų, teisėms, griaunami patys teisinės valstybės pamatai. [KBKS 472]

Ar galima tirti gyvus embrionus ir jų kamienines ląsteles?

Ne. Embrionai yra žmonės, nes žmogaus gyvybė prasideda, kai susilieja sėkla ir kiaušialąstė.

Embrionus laikyti biologine medžiaga, juos gaminti ir naudoti moksliniams tyrimams yra visiškai amoralu, ir tai draudžia įstatymas „Nežudyk“. Kitaip vertinti galima suaugusiųjų kamieninių ląstelių tyrimus, nes iš jų neišauga žmonės. Embrionų procedūros leistinos tik jų gydymo tikslais, jei garantuojama kūdikio gyvybė ir netrikdomas jo vystymasis ir jei rizika nėra pernelyg didelė. [Youcat 385]

Štai ką sako popiežiai

<...> „nuo to laiko, kai kiaušialąstė apvaisinama, prasideda gyvybė, kuri nebėra tapati nei tėvui, nei motinai; tai naujo žmogaus gyvybė, kuri auga pati savaime. Jeigu ji nebūtų žmogiška, tai nebūtų niekada įmanoma jos tokia paversti. Tai buvo aišku visada, ir <...> yra aiškiai patvirtinta šiuolaikinės genetikos mokslo. Parodyta, kad nuo pirmosios akimirkos sukuriama programa to, kokia bus ši gyva būtybė: asmuo, individas su tvirtai apspręstais jam būdingais aspektais. Nuo pat apvaisinimo prasideda nuostabus žmogaus gyvenimo kelias, ir kiekvienam jo sugebėjimų reikalingas laikas – net ilgas laikas, – kad jis surastų savo vietą ir pajėgtų veikti“. [Popiežius Jonas Paulius II, Evangelium Vitae, 60]