4.23 Jei Bažnyčia nori saugoti gyvybę, kodėl ji pasisako prieš prezervatyvų platinimą Afrikoje?
Pagrindinė prezervatyvų problema ta, kad jie susiję su sekso sumenkinimu. Prezervatyvai ir kiti kontraceptikai suteikia klaidingą saugumo jausmą ir manymą, kad tokiu būdu galime išvengti natūralių mūsų lytinio elgesio pasekmių. Taip pat šios priemonės ne visada sukliudo pastoti ar užkerta kelią ligų plitimui.
Visa tai neatitinka tikrosios sekso, kuris yra labai intymi vyro ir moters meilės patirtis, prigimties. Jei ši meilė išgyvenama tikrai žmogišku būdu , kontraceptikai nereikalingi. Dėl visų šių priežasčių Bažnyčia nemano, kad prezervatyvų platinimas yra geras dalykas. Tačiau Ji nieko neatstumia: visame pasaulyje pacientai, kenčiantys nuo AIDS ar kitų ligų, yra su meile prižiūrimi katalikiškose ligoninėse.
Kokios gimstamumo kontrolės priemonės yra nemoralios?
Iš esmės nemoralus yra kiekvienas veiksmas, pavyzdžiui, tiesioginė sterilizacija arba kontracepcija, kuriuo numatant santuokinį aktą arba jį atliekant, arba pasireiškiant natūraliems jo padariniams kaip tikslo ar priemonės siekiama sutrukdyti gyvybės pradėjimui. [KBKS 498]
Kodėl ne visos priemonės vaikui nepradėti yra geros?
Kaip sąmoningo gimimų reguliavimo metodą Bažnyčia pripažįsta išplėtotą savęs stebėjimą ir natūralų šeimos planavimą (NŠP). Jie nepažeidžia vyro ir žmonos orumo; jie atsižvelgia į vidinius moters kūno dėsnius; jie reikalauja švelnumo ir pagarbaus, dėmesingo tarpusavio elgesio ir todėl yra meilės mokykla.
Bažnyčia rūpestingai laikosi prigimtinės tvarkos ir mato jos gilią prasmę. Todėl Bažnyčia nėra abejinga, kai sutuoktiniai manipuliuoja moters vaisingumu ar naudojasi natūralia moters vaisingų ir nevaisingų dienų kaita. Ne veltui natūralus šeimos planavimas vadinamas natūraliu – jis yra ekologiškas, integralus, atsižvelgiantis į partnerį ir nekenkia sveikatai. Be to, teisingai naudojantis, jis yra netgi efektyvesnis nei tabletė (Perlo indeksas aukštesnis). O visas dirbtines apsaugos nuo pastojimo priemones, t.y. chemines (piliules), mechanines (prezervatyvus, spirales) ir chirurgines (sterilizacija), Bažnyčia atmeta, nes jos kliudo vyrui ir moteriai visiškai susivienyti. Kai kurios priemonės gali net pakenkti moters sveikatai, lemti persileidimą ir ilgam sutrikdyti sutuoktinių meilės gyvenimą. [Youcat 421]
Ką sako Bažnyčia apie prezervatyvų naudojimą kovojant su AIDS?
Bažnyčia atmeta prezervatyvų naudojimą kovoje su ŽIV kaip vienpusišką mechaninę priemonę, juolab kad jie nuo šios infekcijos absoliučiai patikimai neapsaugo, ir pirmiausia pasisako už naują žmogiškųjų santykių kultūrą ir visuomeninės sąmonės keitimą.
Tik nesugriaunama ištikimybė ir atsisakymas bet kokių lengvabūdiškų lytinių santykių nuolat ir patikimai saugo nuo ŽIV infekcijos ir moko visapusiškai deramo meilei elgesio. Čia įeina vienoda pagarba moters ir vyro orumui, rūpestis šeimos sveikata, atsakingas požiūris į instinktyvius troškimus ir (laikinas) susilaikymas nuo lytinių santykių. Afrikos šalyse, kur ilgą laiką buvo vykdomos tokios visuomeninės kampanijos, smarkiai sumažėjo užkrečiamumas. Be to, Katalikų Bažnyčia daro viską, kad padėtų AIDS sergantiems žmonėms. [Youcat 414]
Dori žmonės gali dar geriau įsitikinti, kad Bažnyčios doktrina teisinga, atkreipę dėmesį į dirbtinio gimimų reguliavimo padarinius. Visų pirma reikia pagalvoti apie tai, kad per dirbtinį reguliavimą atveriamas platus ir lengvas kelias tiek į sutuoktinių neištikimybę, tiek ir į bendrą dorovinės disciplinos pašlijimą <...> Taip pat reikia bijoti, kad vyras, įpratęs naudotis priemonėmis, kliudančiomis pastoti, gali prarasti pagarbą moteriai, ir nepaisydamas nei fizinės, nei dvasinės jos pusiausvyros, laikyti ją tik priemone savo geiduliams tenkinti, o ne gyvenimo drauge, kurią privalo gerbti ir mylėti. [Popiežius Paulius VI, Humanae Vitae, 17]
