All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:
plafond met bogen in kerk

2.40 Kas buvo Kontrreformacija?

Bažnyčios atsakas

Liuteris buvo visiškai teisus dėl vieno dalyko: kai kurie dvasininkai Bažnyčioje elgėsi siaubingai. Šią situaciją tikrai reikėjo keisti. Prasidėjo katalikiška reformacija, arba kontrreformacija. Bažnyčia vėl sutelkė dėmesį į tikėjimo esmę. Vyskupai nebebuvo skiriami tik dėl to, kad yra kilmingi, bet remiantis jų išmanymu ir šventumu.

Šiuo laikotarpiu svarbų vaidmenį vaidino Tridento Susirinkimas. Visų pirma, vėl buvo akcentuojamas asmeninis santykis su Jėzumi ir tikėjimo ugdymas. Daug šventųjų reikšmingai prisidėjo prie kontrreformacijos, tarp jų Ignacas Lojola ir Teresė Avilietė.

> Daugiau skaityk knygoje

Kontrreformacijos metu Bažnyčia keitėsi iš vidaus, didelį dėmesį skiriant tikėjimui ir asmeniniam santykiui su Jėzumi.

Štai ką sako popiežiai

[Šventasis Pranciškus Salezas] yra apaštalas, pamokslininkas, rašytojas, veiklos ir maldos vyras, besistengiantis įgyvendinti Tridento Susirinkimo idealus, dalyvaujantis ginčuose ir dialoge su protestantais, už neišvengiamos teologinės diskusijos ribų vis labiau patirdamas asmeninių santykių ir meilės veiksmingumą. Jam būdavo patikimos ir diplomatinės misijos Europos mastu bei socialinės tarpininko ir taikintojo užduotys. [Popiežius Benediktas XVI, Bendrosios audiencijos katechezė, 2011 m. kovo 2 d.]