2.36 Dėl kokių idėjų kilo Reformacija?
1517 m. vokiečių vienuolis, vardu Martynas Liuteris, parašė laišką, kuriame buvo 95 tezės, kritikuojančios Bažnyčią. Jis pagrįstai prieštaravo dvasininkų korupcijai ir indulgencijų pardavinėjimui.
Tačiau Liuteris taip pat tyčiojosi bei neigė daugelį tiesų ir gerų dalykų, tokių kaip šventųjų bendravimas, popiežiaus valdžia bei Bažnyčios aiškinimai, duodami tam, kad geriau suprastume tikėjimą. Galop dėl Liuterio radikalaus maišto Bažnyčioje įvyko skilimas.
Kaip teologas, puikiai išmanantis ir Šventąjį Raštą, ir Bažnyčios tėvus, [šv. Laurynas Brindizietis] mokėjo pavyzdingai pateikti katalikiškąjį mokymą krikščionims, prisidėjusiems, pirmiausia Vokietijoje, prie Reformacijos. Aiškiai ir ramiai dėstydamas atskleisdavo visų tikėjimo straipsnių, dėl kurių suabejojo Martinas Liuteris, biblinį ir patristinį pagrindą. Tarp jų minėtinas šv. Petro ir jo įpėdinių primatas, dieviškoji episkopato kilmė, nuteisinimas kaip vidinis žmogaus perkeitimas bei gerų darbų būtinybė, kad būtum išganytas. [Popiežius Benediktas XVI, Bendrosios audiencijos katechezė, 2011 m. kovo 23 d.]
