All Tweets
Ankstesnis:
Kitas:
City on fire

2.19 Kodėl romėnai persekiojo krikščionis?

Romėnai, Susirinkimai ir Bažnyčios Tėvai

64-aisiais Viešpaties metais didžiulis gaisras sunaikino didžiąją dalį Romos. Imperatorius Neronas dėl to kaltino krikščionis. Šv. Petras, šv. Paulius ir daug kitų krikščionių po šios nelaimės mirė kaip kankiniai. Krikščionys taip pat buvo persekiojami vėlesniais amžiais.

Romos imperatoriams problema buvo tai, kad krikščionys atsisakė išsižadėti savo tikėjimo ir vietoj to garbinti imperatorių bei Romos dievus. Valdant imperatoriui Decijui (249–251 m.), mirė dešimtys tūkstančių krikščionių. Dioklecianas (284–305 m.) buvo tarp kitų Romos imperatorių, kurie bandė sunaikinti Bažnyčią, tačiau jam nepavyko to padaryti.

> Daugiau skaityk knygoje

Iš pradžių Romos imperatoriai manė, kad krikščionys kelia grėsmę, ir juos persekiojo, nes pastarieji atsisakė juos garbinti kaip dievus.

Štai ką sako Bažnyčios Tėvai

Rašau visoms Bažnyčioms ir skelbiu visiems, kad mielai numirsiu už Dievą, jei tik man nesutrukdysite. Meldžiu, kad jūsų gražūs norai nepasidarytų man neparankūs. Leiskite man tapti žvėrių maistu, nes žvėrių dėka galėsiu susitikti su Dievu. Aš esu Dievo kviečiai ir būsiu sumaltas žvėrių dantimis, idant tapčiau gryna Kristaus duona. [Šv. Ignotas Antiochietis, Laiškas romiečiams, 4 sk. (MG 5, 689; vertimas į lietuvių k. iš Bažnyčios Tėvai: nuo Apaštališkųjų Tėvų iki Nikėjos Susirinkimo: antologija, Vilnius: Aidai, 2003, p. 59)]