3.30 Kas yra Velykų tridienis, kuris prasideda Didįjį ketvirtadienį?
Jėzus buvo kankinamas, mirė ir per tris dienas (lotyniškai „Triduum“) prisikėlė iš numirusių. Tai yra krikščioniškojo tikėjimo šerdis. Didįjį ketvirtadienį prisimename Paskutinę vakarienę – paskutinį kartą, kai Jėzus valgė su savo draugais.
Tą dieną Jėzus įsteigė Eucharistiją ir kunigystę. Didįjį penktadienį prisimename Jėzaus kančią ir mirtį. Per Velykų vigiliją prisimename, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių.
Kas atsitiko per Paskutinę vakarienę?
Jėzus savo mirties išvakarėse numazgojo savo mokiniams kojas; Jis įsteigė Eucharistiją ir įkūrė Naujosios Sandoros kunigiją.
Jėzus „savo meilę iki galo“ įrodė trejopai: Jis numazgojo savo mokiniams kojas, kad suprastume, jog Jis iš mūsų yra tas, kuris tarnauja (plg. Lk 22, 27); Jis ženklais iš anksto parodė savo atperkamąją kančią, virš duonos ir vyno atnašų ištardamas žodžius: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas...“ (Lk 22, 19) Taip Jis įsteigė Šventąją Eucharistiją. O apaštalams įsakė: „Tai darykite mano atminimui!“ (1 Kor 11, 24), taip paskirdamas juos Naujosios Sandoros kunigais. [Youcat 99]
<...> „Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22, 19) <...> Ar Paskutinėje vakarienėje dalyvavę apaštalai suprato Kristaus ištartų žodžių prasmę? Galbūt ne. Šie žodžiai visiškai paaiškėjo tiktai Triduum sacrum, laikotarpio nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio ryto, pabaigoje <...> Kiekvienąkart švęsdami Eucharistiją, sielos akis kreipiame į Velykų tridienį, į tai, kas nutiko Didžiojo ketvirtadienio vakarą per Paskutiniąją vakarienę ir po jos. [Popiežius Jonas Paulius II, Ecclesia de Eucharistia, 2-3]
